Nuotrauka: Novaja gazeta.Baltija
Elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudėjimo priemonių populiarumo augimo įtaka: jų naudojimasis išaugo, o neretai jais važiuojama rizikingai ir pavojingai, jog tai lėmė staigų nelaimių skaičiaus augimą — šiemet Lietuvoje nukentėjusiųjų padaugėjo 65 proc. Reguliuotojai bandė keisti situaciją įpareigodami dėvėti šalmus, tačiau, panašu, galiausiai prarado kontrolę: nuomos paslaugų bendrovės traukiasi iš rinkos, o asmeninių įrenginių skaičius auga. Kaip pakeisti šią tendenciją? «Novaja gazeta. Baltija» kartu su Vilnius Tech tyrėjais aiškinosi problemą.
«Situacija jau ne šiaip netoleruotina, ji katastrofiška», — taip situaciją, susijusią su elektrinių paspirtukų eismu Vilniuje, apibūdina susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Šią emocingą išvadą būtų galima pritaikyti visai Lietuvai: nuo 2026 metų sausio iki liepos paspirtukų sukeltuose incidentuose nukentėjusių žmonių skaičius išaugo 65 proc. — nuo 77 iki 127 žmonių. Kas antras nukentėjusysis — nepilnametis.
Vilnius Tech profesorius Mykola Karpenko su Valstybės tarnautojo vertinimu sutinka, tačiau tyrėjo požiūris iš esmės kitoks: jei Ministerijos vadovas apgailestauja dėl jaunųjų paspirtukų naudotojų sąmoningumo stokos, tai laboratorinius bandymus atlikęs mokslininkas mano, kad problema yra kompleksinė ir pirmiausia būtina gerinti infrastruktūrą.
— Pats reguliariai naudojuosi šia patogia transporto priemone, — rodo paspirtuką Mykola Karpenko. — Šiame modelyje numatyti keli greičio režimai. Amortizacijos sistemą šiek tiek patobulinau. Šalmu, žinoma, naudojuosi.
Vilnius Tech profesorius Mykola Karpenko. Nuotrauka: Novaja gazeta.Baltija
Vis dėlto naudodamasis paspirtuku jis ne kartą susidūrė su problemomis — tiek dėl nepatogumų kelyje, tiek dėl saugumo rizikos: «Kartą važiuojant šaligatviu, išklotu 30 x 30 cm plytelėmis, netikėtai atsirakino vairo fiksatorius. Dėl to praradau kontrolę ir patyriau traumą».
Analizuodamas šio nemalonaus incidento aplinkybes, tyrėjas padarė išvadą, kad vienas iš veiksnių galėjo būti vibracija važiuojant nelygiu paviršiumi.
— Ištyręs šį klausimą pastebėjau, kad dauguma tyrimų yra skirti naudotojų elgsenai arba traumų statistikai, o paspirtukų stabilumas miesto aplinkoje liko beveik nenagrinėtas, — savo atradimu dalijasi Vilnius Tech profesorius. — Supratau, kad tai puiki galimybė pažvelgti į problemą iš abiejų pusių: kaip paprastam naudotojui, gerai žinančiam praktinius sunkumus, ir kaip inžinieriui, galinčiam objektyviai įvertinti situaciją, bei rasti techninį sprendimą.
Tyrėjas pats inicijavo ir atliko laboratorinius bandymus: jis tyrė, kaip paspirtukas elgiasi važiuojant skirtingu greičiu ir įveikiant įvairaus aukščio kliūtis.
Paaiškėjo, kad net dviejų centimetrų bortelis gali tapti rimta kliūtimi paspirtukui, jei važiuojama 6 km/val. greičiu: kyla pavojus nukristi. O didesnės nei 4 cm aukščio nelygios vietos smarkiai mažina stabilumą ir gali lemti transporto priemonės kontrolės praradimą.
Nuotrauka: Novaja gazeta.Baltija
Net dviračių takas, kuriuo važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama, gali slėpti pavojų, teigia Vilnius Tech tyrėjai: taip yra dėl mažų ratų, trumpos ratų bazės ir amortizacijos nebuvimo.
— Jei paprastas dviratis lengvai įveikia nedidelius aukščio skirtumus, toks pat žemas bortelis elektriniam paspirtukui tampa rimta kliūtimi, galinčia sukelti staigų sustojimą, galinio rato atitrūkimą nuo paviršiaus ir kontrolės praradimą, — pabrėžia Mykola Karpenko.
Elektrinius paspirtukus įprasta prilyginti dviračiams, nors pagal pasiekiamą greitį, inercines savybes ir judėjimo dinamiką jie yra artimesni motociklams arba automobiliams. Tai atsispindi ir incidentų pobūdyje, todėl juos reikėtų analizuoti taip pat kruopščiai kaip ir kitus transporto eismo įvykius.
«Novaja gazeta. Baltija» žurnalistas pastaruoju metu tapo kelių incidentų liudininku. Vilniaus Lazdynų rajone susidūrė du elektriniais paspirtukais važiavę vyrai — pėsčiųjų tako posūkyje jie išvažiavo vienas kitam priešais, dėl krūmų sukeltos matomumo stokos. Trumpai apsikeitę priekaištais, netrukus išsiaiškino situaciją, paspaudė vienas kitam rankas ir nuvažiavo.
Kitu atveju be traumų neapsieita: gretimame rajone paauglys paspirtuku važiavo šaligatviu, kai iš kiemo išvažiavo automobilis. Smūgis teko krosoverio dešiniajam priekiniam sparnui. Vaikinas dėvėjo šalmą, tačiau vis tiek nukentėjo — iš įvykio vietos jį išvežė greitoji medicinos pagalba.
Oficiali statistika atspindi tik tuos incidentus, kuriuos pavyko užfiksuoti.
Pavyzdžiui, antrasis iš aprašytų atvejų tikriausiai pateko į statistiką, o apie pirmąjį kompetentingos institucijos apskritai nesužinos. Dalis incidentų sąmoningai slepiami, baiminantis teisinių pasekmių, kiti tiesiog nelaikomi pakankamai rimtais, kad apie juos būtų pranešta.
— Remiantis kitų šalių, kuriose mikrojudėjimo priemonės yra panašiai išvystytos, tyrimais, galima teigti, kad į oficialią statistiką patenka tik apie 10 proc. su elektriniais paspirtukais susijusių sužalojimų, — tokius duomenis pateikia Vilnius Tech profesorius Vidas Žuraulis. — O sunkesnių sužalojimų į oficialią statistiką jau patenka maždaug ketvirtadalis atvejų.
Taip pat būtina atsižvelgti į sezoniškumą: 127 žmonės, nuo metų pradžios nukentėję dėl su paspirtukais sukeltų traumų, bet tai nereiškia, kad incidentai tolygiai pasiskirstė nuo sausio iki liepos. Žiemą tokių atvejų gerokai mažiau, o prasidėjus šiltajam sezonui jų skaičius smarkiai išauga. Tikėtina, kad dauguma incidentų buvo užfiksuoti šiltuoju metų laiku, vadinasi, vidutiniškai jie įvykdavo kasdien.
Nuotrauka: Lietuvos policija
Susisiekimo ministerija, į kurią «Novaja gazeta. Baltija» kreipėsi su klausimais, atsakė, kad anksčiau vidutiniškai per metus būdavo registruojama apie 140 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai, mikrojudėjimo priemonių naudotojai ir pėstieji. Daugumoje tokių eismo įvykių susiduria automobiliai ir dviratininkai bei mikrojudėjimo priemonių naudotojai.
Tačiau visavertei analizei duomenų ir vėl nepakanka: ministerija neturi informacijos, ar šie incidentai įvyko dviračių ar pėsčiųjų takuose.
Lietuvos valstybinės institucijos reaguodamos į didėjantį nelaimių skaičių, įpareigojo elektrinių paspirtukų naudotojus dėvėti šalmus. Griežtesnis požiūris nesustabdė nelaimių skaičiaus augimo (primename, šiemet jis padidėjo 65 proc.), tačiau sukėlė kitų neigiamų pasekmių.
Viena iš jų: paveikė paspirtukų nuomos paslaugų bendroves. Net plika akimi matyti, kad nuomojamų paspirtukų miestų gatvėse tapo gerokai mažiau.
Sezono pradžioje platforma «Bolt» pranešė, kad buvo pavogta arba sugadinta apie 90 proc. prie paspirtukų pritvirtintų šalmų — apie 3 tūkst. vienetų. Tuo pat metu paspirtukų nuomos paslaugomis naudojamasi trečdaliu rečiau, o nuostoliai siekė dešimtis tūkstančių eurų. Pagrindinė atsisakymo naudoti šalmus priežastis — higienos sumetimai: daugelis žmonių nenori dėvėti to, ką prieš juos jau dėvėjo kitas žmogus.
— Eismo stebėjimai rodo, kad vis dar ne visi elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudėjimo priemonių naudotojai dėvi šalmus, — savo atsakyme tvirtina Susisiekimo ministerija.
Nuotrauka: Novaja gazeta.Baltija
Tačiau į mūsų klausimus, ar buvo atlikta šios priemonės veiksmingumo analizė ir ar yra duomenų, kaip naujasis reikalavimas paveikė bendrą eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, skaičių, nukentėjusiųjų skaičių ir traumų sunkumą, ministerija atsakyti negalėjo: «Kai kuriais atvejais protokoluose nėra informacijos, ar naudotojas dėvėjo šalmą. Tačiau reikėtų priminti, kad šalmo naudojimas padeda apsisaugoti nuo galvos traumų».
Su tuo iš tiesų sunku ginčytis. Tačiau ką daryti su kitais sužalojimais? Juk nukritus nuo paspirtuko galima rimtai susižaloti rankas, kojas ar stuburą — nuo tokių pasekmių šalmas neapsaugo. Taigi jo naudojimas sumažina vieną iš rizikų, tačiau savaime neišsprendžia traumų problemos.
Kitas aspektas susijęs su dar mažiau apsaugotais eismo dalyviais — pėsčiaisiais. Kol kas jie neprivalo dėvėti šalmų. O susidūrimas su 15–20 km/val. greičiu važiuojančiu elektriniu paspirtuku prilygsta kritimui iš maždaug vieno–pusantro metro aukščio.
Be to, vykdydami naująjį reikalavimą, kai kurie elektrinių paspirtukų naudotojai tapo neatpažįstami — jie dėvi motociklininkų šalmus su veidrodiniu skydeliu, dėl kurio veido beveik neįmanoma įžiūrėti. Net amžiaus nustatyti neįmanoma, jau nekalbant apie galimybę aiškiai apibūdinti naudotoją įvykio atveju.
Susidarė paradoksali situacija: siekdamas didinti saugumą, reguliuotojas prarado dalį kontrolės. Anksčiau didelę dalį paspirtukų buvo galima valdyti per paspirtukų nuomos paslaugų platformas — pavyzdžiui, nuotoliniu būdu riboti jų greitį. Dabar tai padaryti sunkiau: asmeninių įrenginių daugėja, o jų nevaldo vienas operatorius.
Situaciją apsunkino ir tai, kad rinkdamiesi asmeninį įrenginį naudotojai dažnai renkasi galingesnius ir greitesnius modelius. Dėl to šaligatviuose ir dviračių takuose atsirado daugybė greitai judančių įrenginių, kurių naudotojus sunku identifikuoti. Tai menkai dera su pradine idėja didinti saugumą.
Atsakydama į tai, Susisiekimo ministerija siūlo veikti tradiciniu būdu — dar labiau stiprinti kontrolę:
«Apie 28 proc. nukentėjusiųjų yra vaikai iki 13 metų, nors elektrinėmis mikrojudėjimo priemonėmis leidžiama naudotis tik nuo 14 metų. 14 ir 15 metų naudotojai privalo baigti specialius mokymus ir gauti atitinkamą pažymėjimą. Ministerija kartu su už eismo saugumą atsakingomis institucijomis peržiūrės minimalaus amžiaus reikalavimus. Tikslas — skatinti atsakingą mikrojudėjimo priemonių naudojimą eismo aplinkoje».
Nuotrauka: Lietuvos policija
Ministerija taip pat planuoja savivaldybėms perduoti elektrinių paspirtukų ir kitų panašių įrenginių kontrolės funkcijas — paruoštas atitinkamo įstatymo projektas.
Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija iš esmės atsakomybę perkelia patiems naudotojams:
«Kelių eismo saugumo kultūros formavimas ir eismo dalyvių atsakomybės didinimas yra ypač svarbūs, nes būtent eismo dalyvis galiausiai priima sprendimą, kaip elgtis. Sąmoningumo didinimas ir atsakingo elgesio skatinimas yra vienas veiksmingiausių būdų».
O kaip dėl kontrolės? Policija mums pateikė tokius duomenis: Lietuvoje 2026 metų sausį–rugpjūtį buvo užfiksuota 6,8 tūkst. pažeidimų, kuriuose dalyvavo mikrojudėjimo priemonių, įskaitant elektrinių paspirtukų ir elektrinių dviračių, naudotojai.
Iš jų 5,2 tūkst. pažeidimų buvo susiję su šalmo nedėvėjimu, o 638 — su transporto priemonės vairavimu neblaiviam arba atsisakymu pasitikrinti blaivumą.
Palyginimui, per tuos pačius praėjusių metų mėnesius buvo užregistruota 2,3 tūkst. tokių pažeidimų (atitinkamai 1,1 tūkst. ir 597), o 2024 metais — 1,8 tūkst. (599 ir 484).
Iš policijos statistikos akivaizdžiai matyti, kad per dvejus metus užfiksuotų pažeidimų dėl važiavimo be šalmo skaičius išaugo trigubai, tačiau statistika apie transporto priemonės vairavimą neblaiviam arba atsisakymą pasitikrinti blaivumą beveik nepasikeitė.
Tai reiškia, kad kontrolės priemonės buvo naudojamos, bei policija reagavo į teisės aktų pokyčius, tačiau to nepakako. Net jei į elektrinių paspirtukų kontrolę būtų įtrauktos visos policijos pajėgos, tai neužkirstų kelio visiems pažeidimams. Vadinasi, reikia sisteminių priemonių, kurios veiktų ir be nuolatinio eismo kontrolieriaus buvimo.
Vilnius Tech tyrėjų teigimu, elektriniai paspirtukai turėtų būti vertinami kaip atskira transporto priemonių klasė, kuriai idealiomis sąlygomis reikėtų atskiros infrastruktūros.
— Kad elektrinius paspirtukus veiksmingai atskirtume nuo pėsčiųjų srautų, turime neapsiriboti vien paprastu ženklinimu ir įrengti atskiras juostas mikrojudėjimo priemonėms, — sako Mykola Karpenko. — Jos turėtų būti padengtos lygiu asfalto sluoksniu, o ne smulkiomis plytelėmis ar betoninėmis plokštėmis, kurios dažnai naudojamos pėsčiųjų takuose. Be to, atskira infrastruktūra turėtų būti be vertikalių kliūčių, pavyzdžiui, didesnių nei 40 mm aukščio bortelių.
Jis pažymi, kad atskiros infrastruktūros nuo nulio kurti nereikia — reikėtų sutelkti dėmesį į jau esamo dviračių takų tinklo pritaikymą ir gerinimą.
Esminis sprendimas — užtikrinti sklandžius perėjimus ir suvienodinti dangos lygius, taikant bebarjerės aplinkos principus.
Sprendžiant iš socialiniuose tinkluose platinamų vaizdo įrašų, vairuotojus dažniausiai erzina tai, kad elektrinių paspirtukų naudotojai išvažiuoja į važiuojamąją dalį. Tai gali būti susiję su nenoru važiuoti nelygiu šaligatvių paviršiumi.
— Net ir esant atskiriems takams paspirtukams išlieka rizika, kad daugelis žmonių jais naudosis netinkamai, — papildo Vidas Žuraulis. — Turiu omenyje dažną išvažiavimą į važiuojamąją dalį ir pavojingus lenkimo manevrus.
Vilnius Tech profesorius Vidas Žuraulis. Nuotrauka: Novaja gazeta.Baltija
Tyrėjai mano, kad be kontrolės priemonių neapsieisime, tačiau nepasitenkinimų skaičių būtų galima gerokai sumažinti.
— Akivaizdu, kad infrastruktūros per vieną naktį pertvarkyti neįmanoma, — pripažįsta Mykola Karpenko. — Norint greitai ir išmatuojamai sumažinti incidentų skaičių, reikėtų sutelkti dėmesį į didelio poveikio priemones. Pirma, būtina pašalinti didesnius nei 40 mm aukščio nelygumus. Antra, nuomos paslaugų operatoriams įdiegti greičio ribojimus, o privatiems naudotojams — aiškius kelio ženklus. Trečia, reikia informacinės kampanijos apie važiavimo kultūrą ir pagrindinę techninę priežiūrą: mokyti vairuotojus prieš matomas kliūtis tiesiog nulipti nuo paspirtuko, o ne bandyti jas peršokti.
62 proc. Lietuvos vairuotojų prisipažino, kad šalia elektrinių paspirtukų naudotojų jaučiasi nesaugiai, rodo «Swedbank» užsakymu atlikta apklausa. Kas antras vairuotojas teigė, kad jam teko staigiai stabdyti, kai paspirtukas netikėtai išvažiavo į pėsčiųjų perėją. Pėstieji ir dviratininkai taip pat nėra patenkinti tokia kaimynyste.
Didėjant įtampai, savivaldybių institucijos imasi paprasčiausio ir veiksmingiausio būdo — ribojimų. Pavyzdžiui, Vilniuje draudžiama važiuoti paspirtukais ir dviračiais Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse. Panašūs ribojimai įvesti Klaipėdoje — Danės skvere. Palangoje Basanavičiaus pėsčiųjų gatvėje galioja sezoninis draudimas.
Nuotrauka: Novaja gazeta.Baltija
Jei nebus imtasi tinkamų priemonių, tokia praktika gali dar labiau išplisti, o elektrinių paspirtukų vairuotojams liks vis mažiau galimybių jais naudotis.
— Mikrojudėjimas yra alternatyva viešajam transportui. Tai aplinkai draugiškos kelionės, kurias kitu atveju tektų įveikti automobiliu, — pabrėžia Mykola Karpenko. Jis planuoja tęsti savo tyrimus ir pasitelkti akių sekimo technologiją, kad geriau suprastų elektrinių paspirtukų naudotojų dėmesio, bei regos koncentracijos ypatumus, taip pat ištirti, kaip judėjimo dinamika ir saugumo rizikos keičiasi važiuojant dieną arba naktį.
Vilnius Tech iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia kai kuriuos svarbius važiavimo mikrojudėjimo priemonėmis ypatumus, į kuriuos, akivaizdu, ne visada atsižvelgiama priimant svarbius sprendimus.
Tačiau panašių analizių atliekama nepakankamai. Net Susisiekimo ministerija, atsakydama į mūsų kreipimąsi, pripažino negalinti atsakyti į visus klausimus — visų pirma apie kelių ir dviračių infrastruktūros būklę vietose, kuriose įvyko incidentai, ir apie paspirtukų nuomos paslaugų bendrovių nuostolius įvedus privalomą šalmų naudojimą.
{{subtitle}}
{{/subtitle}}